Senas medinis namelis medyje

Vaikščiodama mišku ir kažkodėl visai nebijodama pasiklysti, Bonė atkeliavo netoli šitos vietos. Matė, juste juto, kad tuoj pradės lyti, tačiau išeidama vis tiek nepasiėmė skėčio. Ir, žinoma, būdama viduryje miško pajuto, jog keli lašai užteško ant jos skruosto. Nepatenkinta, kad susigadins visa jos šukuosena (taip stengėsi išsitiesinti plaukus), Bon-Bon ėmė dairytis prieglobsčio. Ir Dėkui Dievui pakėlė akutes į viršų. Radusi neaiškų medinį namuką, kuris, papūtus stipresniam vėjui, garantuotai nulėktų žemėn, mergina per daug nedvejodama užsiropštė šakomis iki jo ir užėjo į vidų. Ne per gražiausi apartamentai, ne, bet bent jau stogas ne kiauras. Uždariusi dureles už savęs, Bonbonkė kišenėje susirado degtukų dėžutę ir uždegė ten užsilikusias kelias žvakes nuo praeitų čia buvusių žmonių. Aiškiai kažkokios porelės, nes jie ir tuščius vyno buteliu buvo palikę, kurie gulėjo prie keletos suglamžytų antklodžių.
Girdėdama kaip lauke įsilyja, mergina tik atsiduso ir atsisėdusi ant vienos iš ten buvusių nedidukių kėdžių, išsitraukė savo išmanųjį, kuris negaudė ryšio. O tada įsijungė neaiškų žaidimą. Ką veikt, kai esi viena? Žaist neaiškius telefoninius, smegenis plaunančius žaidimus!

Kad ir kaip būtų keista,vaikinas ėjo pėsčiomis,kas jam - labai neįprasta,atsižvelgiant į tai,jog originalas mėgsta greitį. Tačiau tai galima būtų ištaisyti,ir tiesiog vampyrišku greičiu atsirasti porą kilometrų nuo čia esančioje skurdžioje kavinukėje,ir pasiprašius padavėjos kavos, tiesiog pagerti iš jos kaklo to šilto,raudono skysčio. Ir niekas to nepastebėtų,kadangi kilometru nuo kavinės niekas nesilanko. Tačiau kas Kolui jaunam? Galėtų jis išžudyt visus esančius toje patalpoje,arba tiesiog užkalbėt,kas būtų dar paprasčiau. Paskendęs savo susikurtuose Vesternuose,kai jis užeina į kavinę ir išskerdžia pusę ten esančių žmonių,jis nė nepastebėjo,kaip pradėjo temti,bei porą lašelių nusileido jam ant skruosto. Pavartęs akis, pradėjo eiti šiek tiek greičiau,(ne duok Dieve, susišlapins savo išpuoselėtus plaukus!) bei tolumoje užmatė trobelę. Pradėjo tyliai krapnoti,taigi nusprendė pasinaudoti savo privilegijom būnant vampyru, bei pradingęs prieblandoje,po kelių sekundžių jau atsidūrė ant trobelės slenksčio. Ar jis pasivertė šikšnosparniu,kad atsidurtų taip greit prie tos trobelės? O gal barsuku? Laukite tęsinio,po reklamėlės sugrįšime. Žengė žingsnį link durų,ir dar pamanė,jog gali būt toks bajeriukas,jog tiesiog negalės įeiti,tačiau trobelė juk apleista,right? Vaikis nusprendė tai patikrinti,bei palenkęs durų rankeną,įėjo į lūšnelę. Well,buvo gana lengva. Pamatęs žvakes,Kolas panoro išsitraukti kryžių bei rėkti 'Dink,Satana', kadangi pamanė,jog čia vyksta orgijos,tačiau vėliau suprato,jog A : Satana negali čia būti,kadangi jis pats blogesnis už jį,ir B: nebuvo čia daug žmonių,tik viena Bonė nolifino prie savo plytuškės,taigi gan patenkintas tokiu sutapimu, pats paėmė kitą kėdę bei atsisėdo šalia jos.- Sveika,raganaite. Ką čia viena veiki tokioje vietoje? Nejaugi nebijai,jog kas nors netyčiom gali užklysti?- tylesniu,ramesniu tonu prabilo, bei pažiūrėjo į jos telefoną,bei po sekundės jis jau buvo jo rankose. Perėjo tą lygį,kurio ji negalėjo pereit,bei vyptelėjo, vogčiom dirstelėjęs į ją.

Džyyyz, Bonė taip užsinolifino su savo išmaniuoju, kad net nepastebėjo, jog laike jau prieblanda. Ta prasme, juk einant namo vakare nebelabai rūpės ar plaukai tiesūs - niekas nematys. Ir ji tikrai jau būtų keliavus, bet tas lygis... ech, ji pasižadėjo sau, kad kai tik jį pereis, būtinai neš savo kudašių namo. Tik vat turbūt jau gerą pusvalandį nieko iš to pažado neišlaužė - nepereina nors tu bulką duok. Ir taip, BonBon taip užsižaidė, kad net negirdėjo, jog kažkas artinasi. Kur ten girdėsi, sekundžių reikalas. Bent savo vudžiu džiudžiu galėjo pasitelkt, kad kiek apsisaugotų, tai ne...
Kėdei trinktelėjus šalia merginos ji taip pašoko iš savo kėdutės, kad turbūt kokį raumenį pasitempė. Tik nužvelgusi šalia atsiradusią personą, B ramiau atsiduso ir vėl sudribo savo tokioj patogioj sėdėjimo vietoj.
-Labas.-pasisveikino jau su šypsena veide, jausdama kaip greitai tuksi jos širdutė. Ir dabar tu supaistyk dėl ko - dėl išgąsčio ar dėl personos, atsiradusios šalia.-Jeigu kartais nepastebėjai... lauke lyja.-pranešė mostelėdama ranka pro nedidelį langą, kuris skelbė, kad už namelio sienų prasideda totali liūtis.-Eeeiii!-netekusi telefono sušuko. Negražu gi be leidimo imti kitų daiktus. Piktomis, primerktomis akutėmis stebėdama draugužio rankų judesius, Bon Bon suspaudė lūpas į tiesią liniją. Ar jai reikėtų apsimesti, jog sau nepasižadėjo dabar eiti namo? Nes pila tai kaip iš kibiro.-Dėkui.-atsiduso jau su miela šypsena veide ir dramatiškai drastiškai atsiėmė savo išmanųjį.-Bet aš būčiau perėjus ir pati.-pridėjo, nenorėdama pasirodyt visiška višta, kuri užstrigo septintam lygį.

Vaikinas nusišypsojo,bei dirstelėjo į merginą,kai ji gan drastiškai atėmė telefoną nuo jo. Jis nesipriešino,kadangi nenorėjo pernelyg daug rietis dėl tokio menkniekio. - o taip,tikiu,jog pereitum pati,be mano pagalbos.- blykstelėjo baltais dantukais,bei įsmeigė akutes į ją, bei įsistebeilijo į merginą, bei jo šypsena vis platėjo,kadangi jis puikiai žinojo,kad jos širdutė daužos tikrai ne iš baimės,tačiau nenorėjo išsiduot,kad suprato tai,taigi tiesiog prisistūmė kėdę arčiau prie Bonbonkės. - Ir iš ties,lyja.- pagaliau nusuko akutes nuo jos,bei pažiūrėjo pro langą. Lietus rimtai pradėjo kristi vis intensyviau, ir tas garsas jį gan ramino. Niekada vaikis nebuvo romantikas,tačiau ir neturėjo progos mylėti kažką,tiesiog jis yra pratęs,jog vis mano,kad Mikaelsonas yra blogiukas,ir nieko gero padaryt jis negali. Iš dalies,tai tiesa,tačiau būna jis ir geras. Dirstelėjo į Bonitą, bei susimąstė,kodėl jis dabar su ja šneka. Juk jie turėtų būt priešai! Tačiau kažkokiu būdu jie susibendravo,ir net labai. Ir tiesą sakant,jis kartais apie ją pagalvodavo. Tačiau, Bonė to nežinodavo , kadangi jis jai to nesakydavo,išvis nemėgdavo atskleidinėt savo jausmus,kadangi nenorėjo,kad kas nors sužinotų,kad jis kažką jaučia. Lyg tarp kitko,uždėjo rankutę jai ant kelio ir spustelėjo šiek tiek,šįkart jis nežiūrėjo į jos reakciją.- Matai,ir vėl mes susitikom,likimas mus vis suveda.- pakėlė akis į ją ir gan linksmai nusijuokė, kadangi tokius žodžius retai išgirsi iš tokio kaip Kolas. Prikando lūpą ir vėl stebėjo merginos reakcijas , įdomu jam buvo,kaip ji atreaguos.

-Ar aš girdžiu sarkazmą tavo balse?-kiek kilstelėjo antakius, galvodama ar dabar reikėtų įsižeisti. Tik vat bėda ta, kad negalėjo. Per daug gerą širdutę turėjo, kad dėl tokio dalyko supyktų. Ir šiaip, kas turi noro pyktis su originalu? Pasukusi akeles ten, kur neseniai rodė ranka, BonBon nužvelgė kitą medį, kuris per lietų vargiai matėsi. Ką gi, bent porą valandų jie čia užstrigę, jei nenori likti visiškai šlapi. O ir romantiku būti nereikėjo, kad suprastum kokioje romantiškoje padėtyje jiedu atsidūrė. Visų pirma, tai buvo pastrigę viduje dėl lietaus - romantiškiausio filmų bruožo. Dėl šviesos degė žvakės, kurios irgi kūrė ne ką blogesnę atmosferą. Ir šiaip, B ir K turėjo kažką tokio tarp savęs, kas kūrė intensyvumą. Kaip gali iš jų išeiti geri priešai, jeigu tarp jų yra ta.... ta trauka, kurios neina paaiškinti. Kad ir kaip Bon Bon po keletos tokių susitikimų sau bandė išsianalizuoti kas tai buvo, niekaip nesuprato. Turbūt galiausiai ir nustos bandyt aiškintis.-Likimas, sakai?-kilstelėjo antakį, jausdama norą išvadinti Kolą persekiotoju. Nes, na, kur atsiranda ji, ten atkeliauja ir Mikaelsonas. Norit pasakyti, kad visą laiką tai sutapimas? Bonė tikrai tuo abejoja.-Kaip tu apskritai radai šitą namelį?-nusprendusi, kad gal geriau šiandien be įžeidinėjimų, kad ir tokių nekaltų, apsieis. Ne tokia vieta, kad būtų galima pyktis, o tai dar Bon Bon paslydus "netyčia" iškris iš medžio. Kolo rankai atsiradus ant merginos kojelės, ši vos prikando savo lūpytę, dabar jau supratusi, kad jokios baimės jos širdutė nejautė. Ahh, ir kas su ja darosi? Jeigu kas nors sužinotų dabartines Bonbonkės mintis, turbūt išvadintų ją beprote.

Jai paklausus,ar jis sarkazmina,vaikinas sulaikęs savyje tokį kreizi juoką,mąslaus politiko rožikę išmetęs jis tiesiog papurtė galvikę.- Nu gi ne, Bonita,argi aš galėčiau?- nustebęs išplėtė akutes,tačiau rimtai,kartais vaidybos nuo realybės nė pats Kolas neatskiria, tai ką jau kalbėti apie aplinkinius. Oj ne,Bonė tikrai neskristų iš medžio, originalas neskriaudžia moterų,ne jo stilius, jam tiesiog nekiltų mintis pakelti ranką prieš kitos lyties atstovę. Yra daug išimčių, jeigu ta mergina kenkia jam, arba panašiai,tai jis ją pamoko,tačiau savais būdais,kuriais jis su niekuom nesidalina.- Ar aš persekioju? - netikėdamas savo ausim perklausė dar kartelį.- Nu gi negalėčiau,čia tu turbūt kokią gps sekimo blakę man įmontavus,jog visada susitinkam.- dabar jau susiaurinęs akis pažiūrėjo į merginą,bei negalėjo,tiesiog negalėjo nenusišypsot. Negalėjo jis jau valdyt savo rankos,taigi ji šiek tiek pakilo aukščiau kelių, link šlaunies. Galėtų tai dabar pat pakeltų ją ir priremtų prie sienos,saviems tikslams ofkorz,tačiau valdėsi,ir gan gerai valdėsi; Ir tikrai, oras buvo taip gerai parinktas,kad net filmą galima būtų susukt apie juos. Apie žvakes aš išvis nekalbu,jos teikė kažkokio tai intymumo, kurio žodžiais nepaaiškintum. - Kaip radau? Tiesiog,kai gyveni daug metų,tai turi laiko apvaikščioti visus miškus,visą teritoriją,tai šito namuko neįmanoma nepamatyt. Aš ir pats nežinau,tiesiog atsiradau tinkamoj vietoj,tinkamu laiku,tinkamoje draugijoje.- gan atvirai pasakė bei apsižvalgė po trobelę,tačiau akies krašteliu stebėjo merginą. Ir galvojo,kas čia per velnias dedas, kodėl, kai jie susitinka,tarp jų lyg kokios kibirkštys atsiranda? To Kolui blaivu protu nesuprast.

-Ne, tu tikrai negalėtum.-palingavo savo faina galvele, aiškiai ironizuodama. Net jos šypsena sakė, kad ji visais savo pojūčiais tiki, kad Kolas laisvai galėtų ją persekiot. Juk tai turėtų būt linksma, bent jau kurį laiką, ką? Ir šiaip, BonBon apskritai nenorėtų patekt į sąrašą tų, kurių Mikaelsonas nemėgsta. Ne kartą ir ne du girdėjo, jog jis gali būt ne blogesnis už savo vyresnįjį broliuką hibridą, kurio dauguma ir taip bijo kaip velnias kryžiaus.-gps? Nagi, čia tu turi laisvų pinigų tokiems dalykams, ne aš.-kiek primerkė savo tamsias akutes, įsistebeilydama į vaikiną, tarsi dabar galvotų ar jis rimtai prie jos pritaisė kokią blakę. Juk laisvai tai galėjo padaryt su jos telefonu - Kolas gali judėt taip greitai, kad mergina net nesuuostų ką jis padarė. Bet... neee, negi Bonita skųsis, kad ją persekioja persona, kurios kompanija daugiau nei priimtina ir pageidaujama? Ne jos stilius, oj ne jos. Ypač žinant kokios mintys ima suktis Bonbonkės mintyse išgirdus minint šito vaikinuko vardą. Pasukusi savo akutes į neklaužadą ranką sau ant kelio, mergina kilstelėjo lūpų kamputį į viršų ir suėmė Kolo delną savo pirštukais.-O aš vis dar pasilieku prie idėjos, kad tu mane seki.-krenkštelėjusi, kad nutaisytų gan rimtą balsą (nors vos tvardėsi nepradėjusi kikenti), pasakė. Ir kadangi Kolas nebuvo vienintelis, kuris to blaiviai suprast negalėjo, BonBon baisiai gailėjosi, kad prieš tai čia buvę žmonės visiškai pribaigė savo atsineštus butelius. O tai būtų Bennett ir Mikaelsonas susėdę ir padiskutavę labai rimtomis temomis apie tas keistas kibirkštis.

Skliste sklido nuo merginos sarkazmas,ir jis tik vyptelėjo,kadangi ne vienas jis įvaldęs sarkazmo meną,ir ne jis vienas toks mandras. Mikaelsonui patiko ir tai,kad ji jo nebijo. Nebuvo panaši į tą,kuri bijotų kažko,ir tai kėlė nemažą susidomėjimą šia raganėle. Ir iš ties, visokie gandai sklando, vienam gale kaimo gali tave pamatyti su išsipūtusiu pilvu (eilinis apsilankymas pas babulką), o kitam gale kaimo jau šnibždasi, jog tu esi nėščias. Tačiau šiuo atveju dauguma gandų yra teisingų,dėl to visi taip pagarbiai elgiasi su Mikaelsonais,retas kas drysta kvėptelt į jų pusę. Merginai suėmus jo rankutę, vaikinas šyptelėjo,bei jau kitu akimirksniu ji sėdėjo jam ant kelių,ta pačia pozicija,kokia ir buvo. Jis pasilenkė link jos kaklo,bei kvėptelėjo šalto oro.- Žinok,net jeigu tave ir sekčiau,tau to tikrai nepripažinčiau.- žaviai nusijuokė,bei šaltas oras turėjo sukutent jos odą. Kita,laisva rankute pataisė merginos sėdimą padėtį,o iš tikrųjų tai tiesiog priglaudė ją arčiau , kad tiesiog atkartotų jo kūno linkius. Išties ir Kolas gailėjos,ir tuos apgailestavimus išreiškė balsu.- Nejaugi tikrai nėra čia ko nors išgert? Ubagai nepaliko mums nieko atsigert.- atsiduso,bei dar viena šalta oro banga turėjo nuvilnyt per merginos kūną.

Kad Bonė Kolo visiškai nebijo, nepasakysi. Visgi jis vampyras, garsėjantis žiaurumu. Tik vat esmė ta, kad BonBonkė savo baimę taip gerai užmaskavo, kad beveik užmiršo. Ypač kai jis taip mielai elgiasi - bet kuri galėtų užsimiršti. O ir šiaip, kol jis nerodo ilčių, tol nereikia bijot. Bent jau tokia buvo merginos nuomonė, kuri dabar visai neblogai pasiteisino. Nežymiai aiktelėjusi, kai buvo atitraukta nuo savo šiltos kėdutės ant dar šiltesnių kelių, Bonė prikando lūpą, kad paslėptų kylančią šypseną. Nagi, kuriai merginai nepatiktų tokie veiksmai? Ir dar iš tokio vaikino, kuris žaižaruote žaižaruoja aistra. Bent jau Bonės atveju. Ir Kai tik Kolas pravėrė savo lūpas žodžiams, mergina kiek išsirietė nuo šiurpiliukų, perbėgusių per visą kūną nuo pat kaklo viršaus iki kojų pirštukų. Tai buvo beprotiškai malonus jausmas.-Aš tai jau galiu suprasti kaip prisipažinimą.-vos šyptelėjo, žiūrėdama žemyn į Kolo akis. Nes kiek autorė suprato, tai dabar dailios Bonės kojelės buvo apžergusios vaikino kelius ir jų krūtinės praktiškai glaudėsi, ne? Nes jeigu ką, tai čia reikėtų patikslinimo.-Praspardžiau kiekvieną butelį, kad ko nors rasčiau. Bjaurybės viską išlakė.-kiek timptelėjo lūpą, parodydama, kad ne jis vienas nusivylė prieš tai buvusiais šeimininkais. Tik visi tie jos žodžiai mažumėlę pavėlavo, kadangi kvapą užgniaužė dar viena šiurpuliukų banga nuo Kolo alsavimo. Uh, ir kaip jis taip sugeba...

Mergina iš dalies ir neturėjo priežasties bijoti,kadangi palyginus su ja jis gerai elgėsi,priešingai nei su kitais asmenimis. Galima sakyti Bonė tik ir temato mažą jo pusę,tą gerąją. Jai šyptelėjus,vaikino noras ją priremt prie sienos dar labiau padidėjo,tačiau dar ne laikas, dar įvarys šoką panelei,ko jis dabar tikrai nenorėjo. Ir iš ties, kita autorė patvirtina,kad iš ties jie sėdi taip nepadoriai prisiglaudę,ir Kolui visai patogu buvo. - Paliksiu tai tavo naktiniams apmąstymams.- gan paslaptingai tarstelėjo,turėdamas omeny tai,jog gal ir seka ją,o gal ir ne,tegu galvoja panikė dabar. Papūtė lūpą,išgirdęs patvirtinimą,jog tikrai alkoholio čia nerasta, tačiau akimirksniu nusprendė,kad ras jis jiems įdomesnį užsiėmimą. Ir iš tiesų: nieko nelaukęs,neperspėjęs,tiesiog karštai įsisiurbė jai į lūpas, o laisva ranka (tų susikabinusių delnų jis dar nepaleido!) palindo jai po maikute,bei ranka toliau klaidžiojo po jos kūną nesustodamos,o vaikinas nesiliovė bučiuoti šios dailios raganaitės. Veiksmas buvo gan impulsyvus,ir mergina tikrai galėjo jį atstumti,tačiau giliai toje akmeninėje širdyje, jis nenorėjo,kad ji taip pasielgtų.

Na, tada Bonė turėtų jaustis labai laiminga, kad gali būti tokia išskirtinė. Tikrai pasigirtų visiems, kas netingėtų klausytis. Ir žinot, po tokių malonių, kūną virpinančių pojūčių, BonBon ir pati priremtų Kolą prie sienos, jeigu turėtų tiek sveikatos. Na, aišku, jai pavyktų, tik tai atrodytų labai agresyviai.-Naktiniams? Ką tu žinai, ką aš veikiu naktimis?-keliskart pakilnojo antakius, tarsi jau dabar įsivaizduotų kaip Kolas įsivaizduoja ką nors nelabai padoraus. Nieko tokio, Bonės mintys irgi ne pačios švariausios. Ir uh, tos papūstos vaikino lūpytės praktiškai vedė Bonitą iš proto. Turbūt kiekvieną paną išvestų. Ir kai jos prilietė braškių skonio Bonės lūpas, mergina visai pablūdo. Sunėrusi tas jų susikabinusias rankutes, kitos rankos pirštukais įsivėlė į vaikino plaukus ir labai jau aistringai atsakė į jo bučinį, tarsi būtų jo laukusi gerą dešimtmetį. Na, gal tiek daug laiko po paskutinio karto ir nepraėjo, bet kiekviena sekundė, kuri buvo praleista mąstant apie šitą draugystę, buvo praktiškai praleista mąstant apie tuos visus bučinius ir prisilietimus. Ir kas jau kas, o BonBon tikrai neturėjo nei noro, jei jėgų pasipriešinti šitoms galiausiai juos įveikusios kibirkštims.

Tiesiog Bonė išsiskyrė kažkuom iš kitų,tik jis nesuprato kuom; Kažkas tokio joje buvo,kas pritrauktų kiekvieną, blaivą,neblaivą,vyrą,moterį, ar net katę. Jis jai niekada to nesakė,tačiau galbūt kadanors pasakys. - Manau,tu panašiai galvoji,kaip ir aš. - vėl paslaptingai tarstelėjo,tačiau jis nesigėdijo pripažinti,kad jo mintyse nevisada sukasi švarios mintys. Turbūt tai buvo paskutiniai jo pasakyti žodžiai, kadangi kuo toliau,tuo labiau jis jos norėjo. Tiesiog žvėriškai norėjo, o jai įnėrus pirštus į jo ševeliūrą (jis niekam to daryt neleidžia!) Kolas jau nebegalėjo tiesiog sėdėt, tad nieko nelaukdamas pakilo nuo kėdės su ja glėbyje,bei nešė vis aistringiau ir karščiau bučiuodamas. Atsargiau atrėmęs ją i sieną,tačiau kad ji pajaustų tą sieną,spustelėjo su savo kūnu prie minėtos sienos,bei leisdamas jai įkvėpt oro,bučiniais nuslinko jai link kaklo. Besiduodamas jai prie to kaklo,nieko nelaukęs nuėmė jos švarkelį,o po jo nusekė ir maikutė. Vos plėšte nenuplėšė jos,tačiau susivaldė,kad netektų nuogai jai eit namo. Nejučiom jo rankos nuslydo už jos nugarytės, link jos šikniuko,bei taip drūtai jį spustelėjęs ,biškį prisėdo,bei aukščiau merginą kilstelėjo,kad ji neslystų , bei kad jai būtų patogu, o tada jau savo kūnu dar labiau ją prispaudė,kad neliktų nė vienos oro molekulės tarp jų kūnų. Galų gale vėl įsisegė į jos lūpas,ir taip reikliai,rodos sugriautų šią trobelę,jeigu negalėtų pajausti jos šiltų, braškinių lūpų. Kartais per milimetrą atsitraukdavo,kad įtilptų ranka,ir galėtų paliesti ir pagraibyti jos grožybes,arba tiesiog pasigrožėti jos dailiu kūnu.

-Ak šit kaip.-šyptelėjo, šituos žodžius tarsi iškvėpdama, kas reiškė, jog vargiai ėjo suprasti. Nebelabai BonBonei rūpėjo dabar kalbos. Per daug gerai buvo tiesiog liesti Kolą ir apie nieką negalvoti. Nebent apie tai, ar reikėtų sudraskyti jo drabužius. Atremta į sieną, Bon stipriau apsivijo kojomis vaikino liemenį, kad neimtų slysti. Nors su tokiu spaudimu ji vargiai galėjo pajudėti. Ir vis tiek tai buvo patogiau, nei laikyti kojas šiaip sau. Kol Kolo (o dieve kaip juokingai skamba :DD) lūpos buvo žemiau merginos smakro, Bonė savo rankutėmis - nes taip, turėjo paleisti vaikino pirštukus dėl nenormalaus ūgio skirtumo - braukdama per švarką, kurį dėvėjo vaikinas, užkišo savo pirštus į vidinę jo pusę ir labai gražiai jį nutraukė. Duodam dešimt balų Mikaelsonui už tai, kad pagalvojo kaip Bonitai reikės parpėdint namo. Nes turbūt pati, būdama jo vietoje, dabar apie tai galvotų mažiausiai. Žinoma, bučiniai buvo pasakiški - BonBon dėl tokių ir iš proto galėjo išeiti. Turbūt nereikėtų stebėtis iš kur Kolas taip gerai bučiuojasi - tam turėjo krūvas metų praktikos. Nors, žinoma, Bonė dėl to nesiskundžia - jai nuo to tik geriau. Ir kadangi turėjo laisvas rankas, tai per tą trumpą atsikvėpimo tarpsnį numovė vaikino maikę (kiek pasitrynusi, kad buvo gan nepatogu ją ištraukt per tą molekulinį tarpą) ir numetė kažkur prie savo drabužių. O tada rankomis ėmė glamonėti vaikino nugarą, viena smegenų ląstele mąstydama kaip iki galo pradangint tuos drabužius, kad galėtų pasimėgaut taip gerai sudėtu Kolo kūnu.

[a tu nupušai tokio ilgio postą parašyt o.o]

Ką gi, Bonės širdutė Kolo ausim tikrai turėjo kelt triukšmą, mat plakė neįtikėtinu greičiu. Ta prasme, o kuri neplaktų, jeigu žinotų, jog visą kūną glamonėja toks nuostabus vaikinas kaip kad Mikaelsonas. Ir šiaip, būnant prie Kolo, BonBon nė už ką negalėjo sušalti. Šalta siena merginai tik sukėlė šiurpuliukus, kurie teikė papildomą malonumą. Ir šiaip, kalbant apie jausmus, B nemanė, kad aistros protrūkis yra blogas dalykas. Taip, po to reikia teisintis savo antroms pusėms arba joms meluoti, bet negi yra blogai daryti tą (tai) ko trokšti? Ne. Tai juk nesąmonė. Kas per idiotai sugalvojo žodį "ištikimybė"? Svarbiausia draugaujant su kitu žmogumi yra meilė, o visa kita galima jausti kiekvienai sutiktai personai. Vat kad ir Bonei su Kolu - jei tai ir buvo meilė, tai tik vienokia jos forma - jausti jį šalia savo kūno tada, kai to nori. Na taip, aistra, bet juk tai nereiškia, kad jie negali būti tiesiog draugai su privalumais, kuriems draudžiama pasimėgauti prieinamu malonumu. O dėl prisidengimo, na, tai dar viena nesąmonė, kurią sugalvojo žmonės. Nepadoru, mat. Juk jeigu norėsi pamatyti ką nors be drabužių, taip ir padarysi. Tik tai bus vadinama prievartavimu. Vat, jeigu visi vaikščiotų nuogi, tada tokių dalykų nebūtų. Gal ir vyktų orgijos, bet visa tai būtų nuostabus jausmas - aistra.
Užtiesalai ant lovos, jei BonBonkė nebūtų tokia įsijautusi, ją gąsdintų. Rimtai, neaišku kas ten kokių savo DNR bus palikę. Af drug ji ims ir pastos. Net nežinos kieno vaikas. Turbūt po tokio nuotykio reikės nusipirkti kokią skubios kontracepcijos tabletę. Nors tokie dalykai žvėriškai brangūs. Gal Bonei apskritai spiralę įsidėt? Nereikėtų jaudintis. Ir vat dėl šortukų tai mergina supyks. Vėliau. Kai supras, kad jos faini drabužiai sudraskyti. Tai buvo viena mėgstamiausių jos šikną dengiančių medžiagų. Bet šiaip tai, kad galėtų galvot apie šortus, kai jaučia tokias lūpas prie savo kūno. Viskas, kas dabar sukosi BonBon galvoje, buvo "damn, paimk mane čia ir dabar". Būtų gal ir garsiai išmurmėjusi, bet nebuvo girta ir taip jautė šiokias tokias ribas. Tik tos ribos pas ją keistos buvo.Kol Kolas žaidė su jos šlaunimi, mergina neaiškiu būdu išlaisvino vaikiną iš dabar tikrai nereikalingų kelnių ir meistrišku judesėliu jį perguldė ant lovos, kad atsidurtu viršuje. Atmetusi plaukus ties vienu pečiu, ji prisilenkė prie jo kūno ir bučiniais nusėjo tą patį kelią, kuriuo Kolas ėjo jos kūne.Tuo pačiu metu pirštukais užsikabino už vaikinuko apatinių kraštų ir... jo, ji juos sudraskė. Žinot, pataikė nagu per siūlę. Nesakau, kad netyčia, bet vis tiek. Jeigu jam galima draskyti merginos drabužius, kodėl gi negali ji?

(Supsixavau kai kompas užlagino,tai ir supyliau kas mintyse buvo :D)
Vaikinui iš ties netrukdė tas gan dažnas merginos širdutės tvaksėjimas,netgi atvirkščiai, jam tai buvo lyg kažkoks rodiklis,jog ji jo veiksmams neabejinga, kas jam kėlė didelį pasitenkinimą,ir ne tik tai,tačiau apie tai pakalbėsim vėliau. Kalbant apie antrąsias puseles,vaikinas norėjo likt neutralioj pozicijoj. Ir iš ties,jis turi tik vieną meilę - save. Nu gal dar šaldytuvą myli,ir per Valentaino dieną atnaujins jį kokiu magnetuku. Net jeigu ir turėtų merginą,jis to tikrai nesureikšmintų. Juk nesiduoda ten su belekokia peteliške. Nu ir ką padaryt, Kolas visada buvo vėjavaikis, visada mėgo ilgas kojytes, trumpus sijonukus,ir panašiai. Jeigu mergina pasakytų tai balsu,tai Kolas ne tai,kad nusijuoktų. Jis ją vestų. Haha,geras bajeriukas,tačiau jam labai patiko aistringos merginos,neturinčios ten jokių dejavu jausmų,ką jau kalbant apie nuogybes. Tai jam yra kažkas švento ir neginčytino,taigi jis palaikė merginos požiūrį. Kažkada Kolas mąstė įsigyti vilutę kur nors kur šilta,ir ten pabėgti su savo išrinktąja. Tačiau,turbūt era praeis,o Kolas nesusiras tokios,iš ties. Ne jam tos cacios lialios,jis mėgsta paišdykaut, ir dar kaip. Iš ties ir vaikinas buvo visą savo dėmesį skyręs šiai raganaitei,tai net neatkreipė dėmesio į tas nušiūrusias paklodes,tačiau jeigu būų užsižiūrėjęs,tai ir pats surauktų nosikę, tačiau jo dėmesys krypo į tamsiaplaukę, o visa kita jam nerūpėjo. Vaikinas žinojo,kad ji pyks dėl šortukų , tačiau juk taip dar net įdomiau gyvent. Staigiai jam atsiradus po apačia,vaikis papūtė lūpas,kadangi čia jis visada buvo lyderis,ir visada viršuj būdavo. Patenkintas prisimerkė,kai ji nukeliavo tokį patį kryžiaus kelią,kaip ir jis,net prikando lūpą,kaip jam nerealiai buvo. Netekęs kelnių,jis pernelyg nesisielojo,tačiau merginai suplėšius jo apatinius,vaikinas tiesiog spustelėjo šiek tiek stipriau jos šikniuką,bei šiek tiek kilstelėjęs galvą,atsargiai lyg ir apkabino merginą per kaklą,tačiau iš tiesų jis gan skaniai ją pabučiavo,tačiau šiek tiek aršumo buvo jo bučiny,o tai reiškė,jog jis nori vis daugiau ir daugiau,ir kuo toliau,tuo reikliau jis ją bučiavo. Mikaelsonas nė neatitraukęs galvos suprato,kad mergina iki šiol dėvi liemenuką, už tai jis sau antausį norėjo trenkti; Po kelių sekundžių jau pasigirdo medžiagos plevenimo garsas,ir pagaliau merginos draugužės buvo laisvos. Vaikio draugužis taipogi buvo ištrauktas į laisvę, o kai dar tokia karšta panelytė buvo šalia,tai ir jo draugužis buvo pasiruošęs,tik tam kliudė dar viena kliūtis,kuri jau po sekundės buvo sudraskyta į skutelius. O taip, tai buvo Bonės nėrinukai. Vaikinas buvo labai įsiaudrinęs ir įkaitęs,taigi nenorėdamas per ilgai merginą kankinti,jis pabučiavo ją,pasitelkdamas liežuviuką į pagalbą, ir tuo momentu jis juos abudu apvertė, (gan grubokai,tačiau buvo ir švelnumo šiek tiek) kad jis jau būtų viršuj. Praskėtęs šiek tiek jos kojytes,pats pasislinko link jos,ir apdovanojo ją aistringu bučinuku. Rankute pasirėmęs į lovą, atsargiai su draugužių įėjo į merginos vidų gan atsargiai,bei pradėjo iš pradžių gan lėtai judėti josios viduje,kitą rankutę uždėjęs jai ant klubų bei padėdamas jai taip judėti.

[nu bet žinai...;D aš jaučiuosi baisiai neraštinga, kai maniškiai postukai nebūna bent panašaus ilgio ;s ir tu man visai nepadedi :||]

Pradedant kalbėti apie nuogybes, Bonė turi keletą pastabų. Visų pirma, tai ne kiekvienam žmogui tinka vaikščioti be drabužių. Žinoma, tokiems tobuliems kūnams kaip Kolas ar Bennett, galima viskas. Bet jeigu, tarkim, visi imtų ir nusimestų drabužius vidury gatvės, tai dėl pusės amerikiečių kitai pusei išdegtų akys. Juk statistiškai tai nutukusių žmonių labai daugėja. O tokių tikrai niekas nesiekia pamatyti nuogų. Neskaitant mokslininkų, žinoma. Jie ten juos tyrinėtų ir stuffintų, bet šiaip... ne, BonBon turbūt apsimestų akla ir vaikščiotų užsimerkus, kad tik nereikėtų tokių matyti. Aišku, šita tema baisiai ne kokia, žinant, kas dabar dedasi namelyje, todėl baigiant autorė nori pridurti, kad seksovus ir nelabai žmones reikėtų perkelti į atskirus miestus, kad būtų šventa ramybė. Tada tereikėtų laikyti špygas, kad Kolas su Bonbonke atsidurtų ten pat. Nors šiaip jau Mikaelsonui pasisekė labiau, bent jau antros pusės paieškose. Jeigu jam atsibos vienatvė - jis gali užsikalbėti kokią nors žavią vampyriukę ar moteriškę, kad ši elgtųsi taip, kaip kad jis nori. O vat Bonei reikėtų išnaršyt pasaulį skersai ir išilgai, kad rastų ką nors panašaus į savo idealą. Žinoma, yra Džeremis, bet tas pastaruoju metu kažkur grybauja. Kolas Bennett skoniui gal net truputį per geras, tai.... jo, vargšelei reikės daug ieškotis savo nuostabiosios antros pusės.
Visiems jų dviejų veiksmam įgaunant pagreitį, BonBon ne ką mažiau buvo pasiruošusi paskutiniąjai bazei. Pardon, bet niekaip neina prisimint kokiu numeriuku ji žymima. Anyway, vėl atsidūrusi apačioje, ant tų paišinų paklodžių, kuriose teko pagulėti ir Kolui (ahaha, kerštas ir lygybė!), Bonė kiek pasipatogino. Visgi tos spyruoklės nebuvo labai naujos. Žinoma, jeigu jai dabar būtų rūpėję kas nors kitas, nei virš jos palinkęs vaikinas, ji tikrai būtų supykusi dėl savo nėrinukų. Nepigūs gi jie. Ir šiaip, gi šitie draugužiai vidury miško. Vargšelei einant namo garantuotai prilįs kokių nors erkių ar kitokių stuff. Ir galės po to Kolas su savo superduper regėjimu ir mikliomis rankutėmis jas iš ten rankiot. Nors, turbūt, vien čia gulint visokios blusytės jau renkasi geresnę vietą kur apsigyventi.
Apsipratusi su padėtimi, BonBon pataisė savo kojytes į patogią padėtį ir labai maloniai į save priėmė šitą seną vampyrą. Atsakydama į bučinį su bemaž tokia pat aistra, kokia sklido iš Kolo, Bonė lengvai prisitaikė prie diktuojamo ritmo, rankutėmis imdama glamonėti vaikino nugarą.